Rojaus kampelis

Keliauk Su Augintiniu pavargę nuo darbų ir rūpesčių norėjo rasti nuošalią vietelę, kur ramiai galėtų visi pailsėti. Įprastos vietos kur renkasi daug šunų netinka, nes ekspertė Foksė mėgsta savą erdvę. Radome sodybą pavadinimu "Rojaus kampelis" esančią visai netoli Prienų. Galvojome, o čia tai bus rojus!

Taigi keliavome pro Prienus (Preinai ir jų įdomybės čia) ir tada ilgai važiavome žvyrkeliu. Iš tikrųjų netoli, gal keletas kilometrų, tik labai jau kratė. Matyt pataikėme po "remonto". Taigi besikratydami privažiavome keletą sodybų. Išsirinkome panašiausią. Ten mus pasitiko dideli metaliniai vartai. Kažkaip nelabai buvo aišku su adresu ir pavadinimu, bet iš visko aplink nusprendėme kad turbūt čia. Ir stebuklingai atsivėrė vartai į "Rojaus kampelis" sodybą. Mus pasitiko moteris kuri viską prižiūri. Iš pažiūros mėgstanti buteliuko draugystę, bet be jokio kvapo ir ganėtinai draugiška.

Prisiparkavome pievoje kuri atstoja stovėjimo aišktelę. Išlipus ir apsidairius atrodė tikrai graži sodyba. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Tik mes. Priėjusi  šeimininkė aprodė apylinkes ir nuvedė į namą. Ten yra ne vienas namas/namelis. Jie suskirstyti pagal gerumą. Nors kai vėliau apžiūrėjome ne taip jau jie ir skyrėsi, tik turbūt vietų skaičius lėmė visą skirtumą. Mūsų namas iš išorės atrodęs gražus ir sutvarkytas pasitiko su senovės kvapu ir tarybinės stovyklos jausmu. Nieko prabangaus, bet esminiai dalykai yra. Vonia, tualetas, šiokia tokia vieta maisto gamybai, šaldytuvas. Šalia didelis kambarys su ilgu stalu, vakaro pasibuvimui. Taip pat ten rasite senovinį "pečių".

Užlipome į antrą aukštą, kur jau buvo miegamieji. Šeimininkė leido išsirinkti mums labiausiai patikusį. Išsirinkome. Kai užsakinėjome vietą per Booking.com buvo aiškiai nurodyta kad yra galimybė gauti pusryčius už papildomą kainą. Galvojome išvis puiku, galime nieko nesivežti. Aha, pasvajok. Paaiškėjo kad jokių pusryčių nebus. Nes šeiminkas mirė prieš mėnesį ir ši moteris nieko nežino apie jokius pusryčius.

Taigi Prienai atskubėjo į pagalbą. Tuo pačiu apžiūrėjome miestą ir aplankėme parduotuvę. Grįžę džiaugėmės vienatve, gražiais vaizdais ir puikiu oru. Foksė mėgavosi laisve ir erdve treniruotėms bei žaidimams. Lauke tikrai pilna vietos įvairiai veiklai, yra stalai, supynės, vietos šašlykams ar tiesiog laužui. Tik neįsivaizduokite naujų ir prižiūrėtų įrengimų. Viskas jau gerokai nusidėvėję ir prašosi atnaujinimo. Tačiau naudotis viskuo galima saugiai, viskas veikė.

Pasidžiaugę lauku ir atvėsus orui ėjome į vidų. Tas senovės kvapas per naktį įsigėrė į mus. Bet oj smagu buvo. Įsivaizduokite, vakaras, ruošiamės miegoti. Prisėdus ant lovos, ji sulūžo! Smagus jausmas padėjus keli ant lovos, prasmegti skrądžiai. Apžiūrėjus įvykio padarinius paaiškėjo kad lova jau buvo sulūžusi ir bandyta suremontuoti pastatant kelmą po ja. Nepadėjo. Taigi išsikraustėme į kitą kambarį. Ir tada atėjo rytas su naujais siurprizais. Buvome pažadinti įbėgusios šeimininkės su kažkokiais žmonėmis. Miegi miegi žmogus ir tau labas rytas sako trys nepažįstami žmonės įgriuvę į kambarį. Na taip mūsų ten neturėjo būti, bet.. Tada bambant šeiminkei ir stebint pasimetusiems žmonėms greit viską susinešėm atgal į savo pirmąjį kambarį. Ir šviesos greičiu susipakavę viską nešėm mieles lauk kuo toliau nuo ten. Žinoma apie sulūžusią lovą pasakėm, bet šeimininkė neatrodė nustebusi.

Taigi sodyba "Rojaus kampelis" pigu, lengvai randama, erdvu ir su daug netikėtų siurprizų. Po šio vizito išmokau pamoką: prieš kažkur apsistojant, būtinai pasiskaityk atsiliepimus. Ir jums visiems tą patį daryti rekomenduoju.

Gal turite pasiūlymų ar norėtumėte kad pirma patikrintume kokybę ir patogumą vietoj Jūsų? Sakykite! Man parašyti galite čia. Taip pat mus galite sekti Instagrame. Jei norite atrasti naujas vietas patys tačiau nežinote kaip sužinoti kur galima lankytis su augintiniu rekomenduoju sekti Draugiški gyvūnams.